Radijo dokumentika. Kodėl Romas Kalanta susidegino?

Radijo dokumentika

„Mums nepatinka, kad jį daro tai beprotį, tai herojų. Nu elinis bachuras buvo“, – 1989-aisiais apie Romą Kalantą sakė jo draugai. Jis klausėsi Bitlų, nešiojo ilgus plaukus ir prijautė hipių judėjimui. Tuo pat metu buvo labai religingas, domėjosi politika, istorija ir filosofija, turėjo savo nuomonę ir nebijojo jos pasakyti, net jeigu tai sukeldavo jam nemalonumų.
Kai 1972 metais atrodė, kad dauguma lietuvių susitaikę su gyvenimu okupacijoje, Kalanta nuėjo į Kauno centrą ir susidegino, sušukęs „Laisvė Lietuvai!“. Užrašų knygutėje jis paliko žinutę: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.
Sovietų sudaryta psichiatrų komisija iškart jam nustatė diagnozę – šizofrenija. Nepriklausomos Lietuvos idėja tuo metu buvo tokia nereali, kad bet koks išsišokimas to meto psichiatrams atrodė kaip ligos požymis, sako psichiatras Dainius Pūras. Bet daliai žmonių jis iškart tapo didvyriu, paskatinusiu netylėti ir juos.
Romas Kalanta praėjusiame amžiuje buvo tik vienas iš daugelio pasaulyje, pasirinkęs protesto formą, kurią sociologai vadina altruistine savižudybe – kai žmogus dėl kolektyvinio tikslo paaukoja savo gyvybę. Prieš jį Vietname deginosi budistų vienuoliai, protestuodami prieš religinius suvaržymus, vėliau – amerikiečiai, nepritardami karui Vietname. Galiausiai idėja pasiekė ir komunistinio bloko šalis.
Autorės Rūta Dambravaitė ir Sigita Vegytė